Pezizales en línea
Familiae: Ascobolaceae – Ascodesmidaceae – Caloscyphaceae – Chorioactidaceae – Discinaceae – Geomoriaceae – Geomoriaceae – Glaziellaceae – Helvellaceae – Karstenellaceae – Kallistoskyphaceae – Morchellaceae – Otideaceae – Pezizaceae – Pseudombrophilaceae – Pulvinulaceae – Pyronemataceae – Rhizinaceae – Sarcoscyphaceae – Sarcosomataceae – Strobiloscyphaceae – Tarzettaceae – Tuberaceae
Genera (incertae sedis): Aparaphysaria – Ascocalathium – Boudierella – Cephaliophora – Cidaris – Filicupula – Geopyxis – Heydenia – Hiemsia – Hydnocystis – Hypotarzetta – Lamprospora – Lasiobolidium – Lazuardia – Leucoscypha – Loculotuber – Microeurotium – Mycoarctium – Mycogalopsis – Neottiella – Octospora – Octosporella – Octosporopsis – Oedocephalum – Orbicula – Orcadia – Orcadia – Paurocotylis – Paurocotylis – Pseudoboubovia – Pseudombrophila – Pulvinula – Rhodoscypha – Rhodotarzetta – Scytopezis – Solanella – Sphaerosoma – Stephensia – Tarzetta
Pezizales 2020
Gen. Thecotheus (P. Crouan & H. Crouan) Boud.Išskirtinai fimikoliniai grybai, formuojantys askokarpus su angiokarpoze, kurių operkuliarinės askosporos turi sieneles, difuziškai mėlynai nuspalvintas jodu, ir kurie formuoja askosporas, papuoštas arba nepapuoštas poliarinėmis apikulomis ar kitais…
Gen. HelvellaGrybai, kurių vaisiakūniai arba askomatos būna pėdeliniai, su galvute arba viršutine vaisiakūnio dalimi, kuri daugumoje rūšių yra taurės arba balno formos, bet ne cerebriforminė arba pernelyg susisukusi. Asci yra operkuliuoti.
Šiai įdomiai šeimai priklauso askomicetiniai grybai, kurių apotecijos yra didelės, su pėda, o jų lapelis panašus į kempinę ir turi daug alveolių; Disciotis genties grybų apotecijos yra diskoidinės arba kupuliškos. Skiriamasis bruožas yra…
Gen. Aleuria FuckelGrybai, kurių apotecijos yra nuo sėdimos iki trumpai stipikuotos, pavienės arba gausios, nuo diskoidinės iki kupuliškos formos, daugiau ar mažiau taisyklingo kontūro, nuo 2 mm iki 12 cm pločio. Himenas yra nuo gelsvos iki oranžinės spalvos, o…
Atsiliepimai
Pezizales – Pezizomycotina pošeimio Pezizomycotina eilė, priklausanti Ascomycota būriui. Šiai būriui priklauso 16 šeimų, 199 gentys ir 1683 rūšys.[1] Jame yra nemažai ekonomiškai svarbių rūšių, pavyzdžiui, moreliai, juodieji ir baltieji triufeliai, dykumų triufeliai. Pezizales gali būti saprobiniai, mikoriziniai arba parazituoti ant augalų. Rūšys auga dirvožemyje, medienoje, lapuose ir mėšle. Dirvožemyje gyvenančios rūšys dažnai veši buveinėse, kuriose yra aukštas pH ir mažas organinių medžiagų kiekis, įskaitant pažeistą žemę. Dauguma rūšių aptinkamos vidutinio klimato regionuose arba dideliame aukštyje. Keletas Sarcoscyphaceae ir Sarcosomataceae šeimos narių paplitę tropiniuose regionuose.
Šios eilės atstovams būdingi asci, kurie paprastai atsiveria plyšdami ir suformuoja galinį arba ekscentrišką dangtelį arba operculum. Askomatos yra apotecijos arba įvairių formų uždaros struktūros, kilusios iš apotecijų. Apotecijos būna nuo mažesnio nei milimetro iki maždaug 15 cm dydžio, jos gali būti kotelinės arba sėdimos. Šiai būriui priklauso epigeiniai, pusiau hipogeiniai ir hipogeiniai (triufeliai) taksonai. Askosporos yra vienbranduolės, dvibranduolės, dažniausiai dvipusės simetriškos, nuo apytiksliai rutuliškų iki elipsoidinių, kartais fusoidinių[2]. kai kurių rūšių askosporos turi paviršiaus ornamentus, pavyzdžiui, karpas, briaunas ar dyglius. Askomų audiniai yra mėsingi ir dažnai trapūs. Nors dauguma rūšių žinomos tik teleomorfinės būsenos, kai kurių rūšių anamorfos yra žinomos.
Pezizales charakteristikos
Operkuliuotiesiems taurėlapiams (Pezizales) priklauso dauguma, bet ne visi, stambūs mėsingi taurėlapiai, aptinkami Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose ir Uolinių kalnų regione. Šiai grupei taip pat priklauso daug mažų ir smulkių (0,3-12 mm skersmens) rūšių, kurių paprastai nepastebime dėl jų dydžio, spalvos ir (arba) buveinės (pvz., įvairių rūšių mėšlas). Visi taurėlapiai grybai yra askomicetai ir sporas gamina maišelio pavidalo ląstelėje (ascus, pl. asci), kuri kartu su plaukuotais siūlais (paraphyses) sudaro vaisinį sluoksnį (hymenium), paprastai išklojantį vaisiakūnio vidų arba viršutinį paviršių. Operkuliuotieji taurėlapiai ir jų giminaičiai, inoperkuliuotieji taurėlapiai, atskiriami pirmiausia pagal tai, kad operkuliuotieji taurėlapiai sporas išmeta per angą askuso viršūnėje, kurią sudaro netaisyklingas plyšys, viršūninis plyšys arba viršūninis ir subapikalinis atvartas ar į dangtelį panaši struktūra – operculum (nuo to ir kilo grupės pavadinimas), o inoperkuliuotieji taurėlapiai sporas išmeta per poras askuso viršūnėje. Taigi šis skirstymas pagrįstas mikroskopiniu požymiu, kuris nematomas nei plika akimi, nei net naudojant rankeną.